- išpuikus
- išpuikùs, -ì adj. (4) išpuikęs, puikus, išdidus: Jis toks išpuikùs pasidarė, kad nė susikalbėti negalima Žg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išpuikus
Look at other dictionaries:
dirsterėti — dìrsterėti, ėja ( ia), ėjo J žr. dirstelėti: Išpuikus, nei nedìrsterėjo Rdm. Dìrsterė[jo] akysa, ir jau susisarmatino Vrn. Kaip tik dirsterėjo, teip ir stojo vilku BsMtI139 … Dictionary of the Lithuanian Language
išsistaipyti — 1 išsistaipyti išsimaivyti, išsivaipyti: Ko tu tep visa išsistaĩpius, išpuikus, pati savęs baidaisi, nežinai kap eit, stovėt? Dkš. ║ Alvt nekukliai išsipuošti, išsidabinti: Būtų mergina nieko sau: ir graži, ir gražiai nuaugus, tik labai… … Dictionary of the Lithuanian Language
